Spalio 9 d. (ketvirtadienį) 17 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidaroma 25-ojo Panevėžio tarptautinio simpoziumo paroda. Jubiliejinis – 25-asis – Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas yra ilgametis profesionalios keramikos meno renginys, kuris Panevėžyje organizuojamas nuo 1989 metų. Šie simpoziumai turėjo akivaizdžią įtaką Lietuvos šiuolaikinės keramikos raidai, o šiandien – tai renginys, prisidedantis ir prie pasaulio keramikos panoramos formavimo. Parodos organizatoriai visiems atidarymo renginio dalyviams surengs įdomią ekskursiją po ekspoziciją, supažindindami su simpoziumo istorija, šių metų tema, menininkų kūriniais.

2025 metų simpoziumo tema „Atviri langai“ siekiama atkreipti dėmesį į keramikos meną iš renginyje dar nepristatytų regionų, atskleidžiant, kaip vietinės tradicijos sąveikauja su šiuolaikine pasauline aplinka. Atviri langai – tai naujų meninių tyrinėjimų teritorijos tiek pačiam renginiui savaime, tiek dalyviams. Iš viso simpoziumuose dalyvavo 194 menininkai iš 38 šalių. Šiemet didelio mastelio akmens masės kūrinius kūrė 8 menininkai: Nataliia Antypina (Ukraina), Aivars Baranovskis (Latvija), Eglė Einikytė-Narkevičienė (Lietuva), Mette Maya Gregersen (Danija), Malwina Kowalewska (Lenkija), Elena Laurinavičiūtė (Lietuva), Manuel Seita (Portugalija) ir Elina Titane (Latvija). 25-ojo simpoziumo dalyvių grupė išsiskyrė ambicingais sumanymais bei ypatingu darbštumu, ir, nors krosnis, kaip visad, pateikė staigmenų, parodoje eksponuojami kūriniai žavi tiek masteliais, tiek atlikimo technikomis bei netikėtomis idėjomis.

Elinos Titane kūriniai gimsta iš jausmo. Kūrybos procese menininkė remiasi žaismingu ir laisvu vaizdinių tyrinėjimu, o ne racionaliu jų paaiškinimu. Ji ieško ryšių tarp medžiagiškumo, intuicijos, vizualinės išraiškos ir vidinių įžvalgų. Kūrinių organiškos formos inspiruotos ne tik gamtos motyvų, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, bet ir įvairių kasdienybės fragmentų, sutiktų žmonių, patirtų jausmų – įkvėpimu kurti gali tapti bet kas, per daug to nesureikšminant. Išskirtinai E. Titane kūriniams būdingas bruožas – medžiagos tapimas ne tik forma, bet ir išraiškos priemone. Keramikė žavisi įvairių molio rūšių koloritu ir struktūrinėmis savybėmis, stengiasi jas pabrėžti, todėl įprastai jos kūriniai nebūna dengiami glazūromis. Taip sukuriami natūralių formų, išraiškingi darbai.

Tuo tarpu Eglės Einikytės-Narkevičienės organiškos formos yra pripildytos prasminio turinio. Ji plėtoja savo pastarųjų metų kūrybinę tematiką. Per barokines formas menininkė kreipia žvilgsnį į žmogų bei jį supančią aplinką. Jai svarbu atskleisti sudėtingą individo dvasinį santykį, veikiamą aplinkos, iš to kylantį egocentriškumą, įsiamžinimo poreikį, puikybę bei nepaliaujamą troškimą susigrąžinti vidinę struktūrizuotą tvarką bei ramybę. Technologiškai itin sudėtingos formos tarsi prieštarauja jų vizualiniam lengvumui. Išraiškingos ne tik vaizduojamos figūros, bet ir pasirinkta spalvų paletė – matinis ir ryškus koloritas padeda atskleisti kūrinio formą. E. Einikytės-Narkevičienė  skulptūrose materija, judesys ir emocija susilieja į bendrą visumą.

Organiški, aptakūs ir minkšti siluetai – jau gerai atpažįstami latvio Aivaro Baranovskio kūrybos bruožai. Autorius savo darbais įprastai nesiekia atskleisti apibrėžtos koncepcijos. Čia daug svarbesnė tampa paties molio diktuojama kūrinio forma. Simpoziumo metu sukurti darbai taip pat ne išimtis. Jo skulptūros perteikia lengvumą, ramybę – teigiamas emocijas, kurias tik nežymiai persmelkia kartais grėsmingesnio kolorito intarpai. Net iš pirmo žvilgsnio sostą primenanti kėdė – iš tiesų veikiau yra vizualinio minkštumo kupinas, patogus krėslas kasdieniam poilsiui.

Organiškomis skulptūromis gausią simpoziumo dalyvių kūrinių ekspoziciją papildo Mette Maya Gregersen su savo bangų motyvais. Jos didelės, vandens sūkurius primenančios struktūros gausiai dekoruotos faktūriniais elementais, kuriuos menininkė kuria pasitelkdama gipsines įvairių organinių elementų atliejas. Vanduo šiuose M. M. Gregersen kūriniuose tampa jungtimi, saugiu prieglobsčiu perkeltine ir tiesiogine prasme. Įprastai kurianti gana nedidelio formato darbus, šiomis skulptūros menininkė išsikėlė sau gana ambicingą tikslą, kurio rezultatai ir matomi parodoje.

Ryšys tarp kultūrinių tradicijų ir keramikos meno atsiskleidžia portugalo Manuel Seita kūriniuose. Jo architektūrinės šamotinės struktūros, dekoruotos žvilgiomis glazūromis – sąsaja su Portugalijoje populiariomis azulejo – pastatų eksterjerus ir interjerus puošiančiomis keraminėmis plytelėmis, kurių ištakos siekia XIII amžių. Autorius kuria geometrines formas, o jos, veikiamos išorinių fizikinių jėgų, deformuojasi ir tampa jo eksperimento su simpoziume naudojamu moliu dalimi.

Istorinių inspiracijų gausu ir lenkės Malwinos Kowalewskos skulptūrose. Ją žavi fosilijų, senovinių artefaktų iškasenos. Vienas tokių muziejinių eksponatų buvo Kopenhagos muziejuje matytas bronzos amžiaus vežimas. Jungdama šiuos vaizdinius, menininkė savaip pateikia naują tokios detalės interpretaciją. Technologiškai sudėtingos formos tampa įdomiu iššūkiu jaunai keramikei.

Įprastai simpoziumas turi tradiciją, kad jame dalyvauja bent vienas pradedantis keramikas. Šiemet tokių net dvi. Lietuvė Elena Laurinavičiūtė yra tarpdisciplininio meno atstovė, savo kūryboje apjungianti vizualiojo ir garso meno praktikas. Įprastai pasitelkdama natūralius arba mechaninius oro srautus, keramines skulptūras prakalbinti bandanti menininkė šiame simpoziume pasirinko priešingą strategiją – lipdė nebylius kūrinius. Jos kuriami kaukolių bokštai turėtų žiūrovą nukelti į katakombas ir pomirtinį pasaulį.

Nataliios Antypinos darbuose ryškios aliuzijos į karo tematiką. N. Antypina pirmą kartą kūrė tokio formato darbą, tačiau pats kūrybinis procesas ėjosi sklandžiai, nes ji viena iš nedaugelio autorių, puikiai pažįstanti simpoziume naudojamą ukrainietišką šamotinį molį. Menininkės kūriniai per stilizuotas simbolines formas kalba apie žmogaus gyvenimo ciklus. Kartu jos kūryba atspindi ir asmenines bei kolektyvines traumas.

Nuo organinių iki labai aiškių struktūrinių formų, nuo bendražmogiškų potyrių iki asmeninių išgyvenimų – įvairios išraiškos ir temos nugula naujais kūriniais papildytoje Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijoje. Pagrindinis simpoziumo tikslas – kūrybinė laisvė ir tarpusavio ryšiai, leidžiantys keistis idėjomis įvairių kartų, lokacijų ir patirčių keramikams. Simpoziumo parodoje pristatomi intensyvaus darbo ir įdomių patirčių kūrybiniai rezultatai.

Aurelija Seilienė

Simpoziumo vadovė: Aurelija Seilienė

Ekspozicijos dailininkas: Egidijus Radvenskas

Vertėja: Rūta Povilaitytė

Redaktorė: Diana Armonienė

Techniniai konsultantai: Egidijus Radvenskas, Eugenijus Čibinskas, Artūras Stančikas

Grafikos dizainerė: Gabrielė Kartanaitė

Organizatorius: Panevėžio miesto dailės galerija

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė

Rėmėjai: UAB „Midenė“, UAB „Kalnapilis“

Partneriai: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės biblioteka, Lietuvos dailininkų sąjungos galerija, Kauno kolegija, Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija

Renginio draugai: Viešbutis „Romantic“, Restoranėlis „Bisas“

Viršelyje: Malwina Kowalewska „Fosilijų struktūros“. M. Rudžiansko nuotr.

Paroda veikia: 2025-10-09 – 2025-11-02