Kauno kolegijos Medicinos fakultete 2018 m. gegužės 10 d. vyko mokslinė – praktinė konferencija „Antimikrobinio atsparumo aspektai“. Konferenciją organizavo Biomedicinos diagnostikos katedra, Higienos institutas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas.
Konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltos infekcijos kasmet nusineša apie 25 tūks. gyvybių visoje Europos Sąjungoje.
Šią problemą spręsti į konferenciją susirinko 125 laboratorinės medicinos, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vaistininkai, gydytojai, mikrobiologai, biomedicinos diagnostikos studentai.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų cento vadovė dr. Rolanda Valintėlienė pristatė antimikrobinių preparatų vartojimo ir hospitalinių infekcijų situaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie LR SAM, Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė supažindino su didėjančia hospitalinės infekcijos Clostridium difficile epidemiologine situacija. VšĮ „Šeimos medicinos klinika“ šeimos gydytojas dr. Gediminas Urbonas kalbėjo apie tikslingą antibiotikų skyrimą pacientams.
Laboratorinės diagnostikos aktualijas pristatė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus mikrobiologinių tyrimų poskyrio vedėja Rasa Semoškaitė. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius aptarė užkrečiamųjų ligų virusologinės diagnostikos galimybes, o pagrindinius teisinius dokumentus susijusius su užkrečiamų ligų laboratorine diagnostika, apžvelgė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Išklausyti pranešimai ir aptartos profesinėje veikloje kylančios problemos, konferencijos organizatoriams ir dalyviams leido suprasti, kad labai svarbu imtis veiksmų siekiant sumažinti, pakeisti ir permąstyti antimikrobinių medžiagų naudojimą, o to garantas glaudus tarpžinybinis bendradarbiavimas.
Įvertinus dalyvių susidomėjimą nagrinėta tema, nuspręsta ir toliau bendradarbiaujant su sveikatos ir mokslo institucijomis, organizuoti konferencijas aktualiomis žmonių sveikatai temomis.
