Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena, kuri minima nuo 1988 m. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra  skiepų ir vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. AIDS liga pirmą kartą nustatyta 1980 metais Kalifornijoje. Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-1984 metais išskyrė mokslininkai: prancūzas L.Montanje ir amerikietis R.Galo. ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais, nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, t. y. sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų.  Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, žmonės miršta  nuo antrinių infekcijų, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Šiai dienai paminėti, gruodžio 3 dieną,  Medicinos fakulteto lektorės:  Albina Vaičiulevičienė ir Angeliką Putramentienė,  organizavo seminarą – viktoriną  “ AIDS – geriau žinoti “ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokiniams.  Seminaro tikslas – visuomenės, ypač jaunimo švietimas apie ŽIV ir kitas lytiškai plintančias infekcijas, mažinant rizikingą ir formuojant atsakingą elgseną. Lektorė Albina Vaičiulevičienė informavo, kodėl, ką ir kam svarbu žinoti apie ŽIV (AIDS)?  Pirma: ŽIV ligai gydyti sukurti labai geri  vaistai. Nors jie nesunaikina viruso, bet pristabdo jo dauginimąsi organizme. Antra: teisingai vartodamas vaistus, ŽIV užsikrėtęs žmogus lytinių santykių metu  neplatina viruso kitiems, nes jo organizme vaistai užslopina virusą. Trečia: ŽIV technologijos padarė milžinišką šuolį – dėl ŽIV gali pasitikrinti pats, greitą  testą nusipirkęs vaistinėje ar elektroninėje parduotuvėje. Visiems, kurie turėjo nors menkiausią riziką užsikrėsti,  svarbu išsitirti ir žinoti, ar netapo viruso nešiotoju.

Lektorė  pateikė Užkrečiamų ligų centro (ULAC) duomenis apie ŽIV viruso epidemiologiją pasaulyje ir Lietuvoje. Nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų.  Jungtinių tautų duomenimis 2018 m. gyveno 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių asmenų. ULAC duomenimis, iš viso iki š. m. lapkričio 1 d. Lietuvoje užregistruotas 3291 ŽIV užsikrėtęs asmuo, iš jų vyrų beveik keturis kartus daugiau (2606 vyrai ir 685 moterys). Pasitinkant Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų (86 vyrai ir 33 moterys). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus.  Kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 43 – heteroseksualių ir 17  – homoseksualių. Dvidešimt vieno asmens galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenusta. Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (57), Klaipėdos – 15, Panevėžio – 4, Kauno – 17, Šiaulių – 8, Telšių – 5, Marijampolės – 4, Tauragės – 2, Utenos – 1, Alytaus – 1, tarp jų – penki užsienio piliečiai.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną, įvairiose gyventojų bendruomenėse Lietuvoje vyksta viktorinos -protmūšiai „AIDS – geriau žinoti“, kurie skatina dalyvius giliau pasidomėti apie ŽIV ir AIDS bei sustiprina įvairių gyventojų grupių budrumą, tarp institucinį  bendradarbiavimą.