Kauno kolegija (toliau – Kolegija) susikūrė 2000 metų rugsėjo pirmąją dieną, Lietuvoje įteisinus binarinę aukštojo mokslo sistemą ir sujungus Kauno technologijos bei ekonomikos aukštesniąsias mokyklas. Šios dvi mokyklos šalies lygmeniu pademonstravo aukščiausius pasiekimus ir gavo teisę vykdyti aukštąsias studijas. Iki 2003 metų į Kauno kolegijos sudėtį įsiliejo kraštotvarkos, menų, medicinos, Kėdainių J. Radvilos, maisto pramonės aukštesniosios mokyklos. Atliepiant regiono poreikius, buvo įsteigtas padalinys Tauragėje. Nuo 2024 m., reorganizacijos metu prijungus Alytaus kolegiją, studijos vykdomos ir Alytaus fakultete.

Kolegijos 2026–2030 m. strategija remiasi institucijos sukaupta patirtimi, vertybėmis ir kompetencijomis, atliepia nacionalinius ir tarptautinius aukštojo mokslo prioritetus bei kintančius regiono ir visuomenės poreikius. Strateginiu laikotarpiu siekiama kryptingai stiprinti Kolegijos, kaip tvaraus, pažangaus ir Europos aukštojo mokslo erdvėje matomo taikomųjų mokslų universiteto, pozicijas, integruojant praktiškas tarpkryptines studijas, taikomąjį mokslą, meninę kūrybą ir tvarias partnerystes. Visa Kolegijos veikla grindžiama skaitmenine transformacija, tarptautiškumu, įgalinančia organizacine kultūra ir duomenimis grįstu valdymu, nuosekliai kuriant ilgalaikę vertę regionui ir visuomenei.

Misija

Mes vykdome mokslo ir meno taikomąja veikla grįstas tarptautines, tarpkryptines aukštojo mokslo studijas, ugdančias profesionalias ir kūrybingas asmenybes, kuriančias vertę regionui ir visuomenei.

Vizija

Tvarus ir pripažintas Europoje taikomųjų mokslų universitetas.

Atsakomybė mums yra sąžiningas, skaidrus sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į studentų, dėstytojų, socialinių partnerių, darbdavių ir kitų visuomenės narių poreikius. Atsakomybė – tai įsipareigojimų, duotų sau ir kitiems, vykdymas, užtikrinant darbo ir studijų kokybę, akademinį sąžiningumą, tvariai naudojant turimus išteklius, Kolegijos veiklą grindžiant Darnaus vystymosi filosofija;

Profesionalumas mums yra pažinimas, prasidedantis nuo savęs, tikėjimas savo ir kitų jėgomis, būtinybė kokybiškai įgyvendinti sumanymus ir nuolatinis tobulėjimas, augimas, kompetencijų ugdymas. Profesionalumą skatina nuolatinis žinių troškimas, asmens ir aplinkos savitarpio dermė, noras pasiekti užsibrėžtus tikslus, siekis lyderiauti savo srityje;

Atvirumas mums padeda priimti, taikyti ir kurti naujoves bei žengti į priekį kartu su dinamišku veiklos pasauliu. Atvirumas – mūsų poreikis ir varomoji jėga, skatinantys dalytis patirtimi ir tobulėti. Tik laisvoje ir demokratiškoje aukštojoje mokykloje, kurioje vyrauja akademinė laisvė, auga savarankiškai mąstančios ir kūrybiškos asmenybės. Esame atviri kitoms kultūroms, remiame daugiakalbystę.

Iniciatyvumas mums reiškia gebėjimą veikti proaktyviai, savarankiškai imtis atsakomybės ir kurti naujus sprendimus, kurie prisideda prie Kolegijos, regiono ir tarptautinės žinių ekosistemos stiprinimo. Tai – lyderystė bendrakūros procesuose, gebėjimas atpažinti galimybes, atsispirti inertiškumui ir skatinti pozityvius pokyčius studijų, mokslo ir bendruomenės srityse.

Pagarba mums yra tolerancija žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, rasės, išsilavinimo, socialinės padėties, negalios, požiūrio ir įsitikinimų. Pagarba kiekvieno asmens darbui ir indėliui į bendrą veiklą bei tarpusavio pagarba padeda pasiekti norimų rezultatų. Pagarba praeičiai, savo šalies ir organizacijos kultūrai kuria mūsų tapatybę ir užtikrina esamų tradicijų tęstinumą bei naujų kūrimą;

Bendruomeniškumas mums yra nuolatinis procesas, kurio rezultatas – ilgalaikiai ir glaudūs bendruomenės narių santykiai. Mūsų principai – bendravimas ir bendradarbiavimas, dalijantis sukaupta patirtimi, žiniomis bei idėjomis. Kolegijos sėkmę kuria bendrai sutelktos kiekvieno bendruomenės nario pastangos.

Kolegija 2030 metais. Bendrieji veiklos principai

Kauno kolegija 2030 metais – tai tvarus, pažangus ir regionui reikšmingas taikomųjų mokslų universitetas, matomas Europos aukštojo mokslo erdvėje, jungiantis praktines studijas, taikomąją mokslą ir meno veiklą bei tvarias partnerystes. Kolegijos veikla grindžiama integruotu požiūriu, kuriame tarpkryptinės studijos, taikomojo mokslo potencialas, įgalinanti organizacinė kultūra ir duomenimis grįstas valdymas formuoja darnią, tarpusavyje susietą ekosistemą.

Studijos Kolegijoje yra praktiškos, tarpkryptinės ir orientuotos į regionų bei darbo rinkos poreikius. Jos plėtojamos kaip lanksčios, kompetencijų pagrindu grįstos ir tarptautiškos, integruojant mikrokredencialus, modulinį mokymąsi, mišrias ir nuotolines studijas, skaitmeninius bei dirbtinio intelekto sprendimus. Taikomoji mokslo ir meno veikla yra esminė studijų ir regiono pažangos ašis, kurianti socialinį, technologinį ir kultūrinį poveikį per tarpkryptinius tyrimus, tarptautines partnerystes ir modernią infrastruktūrą.

Kolegijos organizacinė kultūra grindžiama atsakomybe, bendruomeniškumu ir profesiniu augimu, įgalinant darbuotojus ir studentus aktyviai dalyvauti institucijos gyvenime. Valdymas ir infrastruktūra plėtojami kaip modernūs, skaidrūs ir skaitmenizuoti, užtikrinant veiklos efektyvumą, kibernetinį saugumą ir tvarų išteklių naudojimą. Visą Kolegijos veiklą horizontaliai jungia du kertiniai principai – skaitmeninė transformacija ir tarptautiškumas, formuojantys institucijos kryptį, kultūrą ir ilgalaikę raidą.

Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius siekius, brėžiami šie strateginiai Kolegijos veiklos prioritetai iki 2030 metų:

  1. ATEITIES KOMPETENCIJAS UGDANTI IR TARPTAUTINĮ KONKURENCINGUMĄ STIPRINANTI AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJA

Prioritetas orientuotas į praktiškų, tarpkryptinių ir tarptautinių studijų plėtrą, telkiant besimokantiesiems reikalingas profesines, skaitmenines ir tarpkultūrines kompetencijas. Plėtojama lanksti, įtrauki ir mokymuisi visą gyvenimą atvira studijų sistema, sudaranti sąlygas sklandžiai integruotis į Lietuvos ir Europos žinių ekonomiką.

  1. REGIONO IR EUROPOS PAŽANGĄ STIPRINANTI TAIKOMOJO MOKSLO IR MENO VEIKLOS INSTITUCIJA

Prioritetas orientuotas į aukštos kokybės taikomųjų tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos stiprinimą, telkiant tyrėjų pajėgumą ir koncentruojant išteklius į didžiausią potencialą turinčias kryptis. Siekiant didesnio poveikio regiono plėtrai, verslui, viešajam sektoriui ir kultūrai, plečiama tarptautinė rezultatų sklaida ir bendradarbiavimas su šalies bei užsienio partneriais.

  1. ĮGALINANTI, TVARI IR TARPTAUTIŠKA AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJA, PUOSELĖJANTI SKAITMENINĘ IR BENDRUOMENĖS AUGIMĄ UŽTIKRINANČIĄ ŽINIŲ EKOSISTEMĄ

Prioritetas orientuotas į duomenimis grįstą, modernią ir atvirą organizacinę sistemą, kurioje telkiamos bendruomenės kompetencijos, stiprinama gerovė ir skatinamas tarptautiškumas. Tobulinami procesai, diegiami skaitmeniniai sprendimai, plečiama infrastruktūra ir plėtojamos partnerystės, sudarant sąlygas tvariai studijų, taikomosios mokslo ir meno veiklos plėtrai bei ilgalaikei institucijos pažangai.

Šiems strateginiams Kolegijos veiklos prioritetams įgyvendinti suformuotos 4 strateginės veiklos kryptys: 

1) praktiškos tarpkryptinės studijos; 

2) tvari taikomojo mokslo ir meno ekosistema; 

3) organizacinė kultūra, įgalinanti bendruomenę; 

4) veiksmingas valdymas, tvari partnerystė ir moderni infrastruktūra.

Kolegijos strateginiai veiklos prioritetai, strateginiai tikslai, programos ir uždaviniai 2026 – 2030 metais

Kolegijos strateginiai veiklos prioritetai, tikslai, programos ir uždaviniai 2026–2030 m.
Strateginiai veiklos prioritetai Strateginiai tikslai Strateginiams tikslams įgyvendinti numatomos veiklos programos Tikslų įgyvendinimui pasiekti iškelti uždaviniai
1. Ateities kompetencijas ugdanti ir tarptautinį konkurencingumą stiprinanti aukštojo mokslo institucija

2. Regiono ir Europos pažangą stiprinanti taikomojo mokslo ir meno veiklos institucija

3. Įgalinanti, tvari ir tarptautiška aukštojo mokslo institucija, puoselėjanti skaitmeninę ir bendruomenės augimą užtikrinančią žinių ekosistemą

 Plėtoti praktiškas ir tarpkryptines studijas, užtikrinančias absolventų konkurencingumą nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Praktiškos ir tarpkryptinės aukštojo mokslo studijos
  1. Vykdyti regionų plėtrą skatinančias tarpkryptines studijas, atliepiančias darbo rinkos pokyčius bei valstybės strateginius prioritetus.
  2. Plėtoti įtraukią, lanksčią studijų sistemą.
  3. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą, skatinančią nuolatinį kompetencijų tobulinimą.
  4. Plėtoti visapusišką studijų tarptautiškumą, užtikrinantį atvirą akademinę aplinką, tarptautinę patirtį ir bendradarbiavimą.
Plėtoti aukštos kokybės, tarptautiniu mastu matomą taikomąją mokslo ir meno veiklą, kuriančią vertę regionui ir visuomenei. Tvari taikomojo mokslo ir meno ekosistema
  1. Vykdyti tarptautinio lygio taikomųjų mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir meno veiklą, tikslingai vystant aukštą potencialą turinčias mokslo kryptis, koncentruojant išteklius ir tyrėjų pajėgumą.
  2. Didinti MTEP ir meno veiklos rezultatų sklaidą ir matomumą tarptautiniu lygiu.
  3. Kurti inovatyvius ir tvarius produktus, paslaugas ir technologinių procesų naujoves bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.
  4. Tobulinti MTEP ir meno veiklos paramos sistemą, užtikrinant tyrėjams prieinamą administracinę, metodinę ir finansinę pagalbą projektinei ir užsakomajai veiklai.
  5. Stiprinti tyrėjų karjeros ir profesinės raidos sistemą, užtikrinant nuoseklų mokslinės veiklos kokybės augimą.
Sukurti ir nuosekliai ugdyti tvarią, įgalinančią ir įtraukią organizacinę kultūrą, kuri užtikrina bendruomenės kompetencijų augimą, gerovę, tarptautinį atvirumą ir aktyvų dalyvavimą organizacijos gyvenime. Organizacinė kultūra, įgalinanti bendruomenę
  1. Sudaryti sąlygas nuolatiniam bendruomenės mokymuisi, pilietinio atsparumo stiprinimui ir kompetencijų augimui.
  2. Stiprinti darbuotojų psichologinę ir emocinę gerovę, kuriant sveiką ir įtraukią bendruomeninę aplinką.
  3. Plėtoti fizinio aktyvumo, sporto ir sveikatingumo kultūrą bendruomenėje.
  4. Formuoti tarptautišką ir atvirą bendruomenę per UNINOVIS aljansą.
Tobulinti veiksmingą, skaidrią ir modernią valdymo sistemą, grįstą aiškiais procesais, modernia infrastruktūra, skaitmeniniais sprendimais ir tvariomis partnerystėmis. Veiksmingas valdymas, tvari partnerystė ir moderni infrastruktūra
  1. Optimizuoti organizacinę struktūrą bei valdymo procesus, siekiant didinti studijų ir taikomosios mokslo ir meno veiklos efektyvumą ir tvarumą.
  2. Plėtoti modernią ir saugią IT bei skaitmeninę infrastruktūrą, užtikrinančią studijų, mokslo ir valdymo procesų kokybę.
  3. Sukurti ir įgyvendinti partnerystės valdymo modelį, stiprinant Kolegijos kaip patikimo partnerio vaidmenį.
  4. Plėtoti tvarią ir efektyvią infrastruktūrą taikomajam mokslui, menui ir regioninei partnerystei.
  5. Plėtoti tvarią ir skirtingų besimokančiųjų poreikiams pritaikytą studijų infrastruktūrą.
  6. Sukurti naują mokslo ir studijų laboratorijų kompleksą, užtikrinantį modernią infrastruktūrą studijoms, taikomiesiems tyrimams ir akademinės bendruomenės poreikiams.
  7. Modernizuoti studentų apgyvendinimo infrastruktūrą, užtikrinant šiuolaikiškas, saugias, prieinamas ir bendruomenės poreikius atliepiančias gyvenamąsias erdves.

Šis strateginis penkerių metų periodas orientuotas į nuoseklų, kokybinį Kauno kolegijos virsmą taikomųjų mokslų universitetu, stiprinant studijas, MTEP ir meno veiklą, partnerystes ir organizacinę kultūrą.

Esminiai rodikliai (efekto vertinimo rodikliai ) 2030 metais

  1. Kolegijai tenkanti Lietuvos kolegijų studentų dalis – 25 proc.
  2. Užsienio studentų, nuo visų priimtųjų į pirmą kursą studentų, dalis – ne mažiau kaip 15 proc.
  3. Absolventų laida – ne mažiau kaip 85 proc.
  4. Mokslo straipsnių žurnale, turinčiame cituojamumo rodiklį IF CA JCR ir (ar) Scopus SNIP, dalis – 48 proc.
  5. Pajamų, tenkančių vienam tyrėjų grupės etatui iš taikomosios mokslo ir meno užsakomosios veiklos, dalis (Eur) – 2033 eurų.

Kolegijos strategijos finansinės perspektyvos

Kolegijos strateginėms veikloms įgyvendinti yra numatytas biudžetas kiekvienoje strateginėje veiklos programoje.
Siekiant užtikrinti tvarią strategijos įgyvendinimo finansinę bazę ir sumažinti priklausomybę nuo valstybės biudžeto asignavimų, dalis strategijoje numatytų priemonių ir veiklų bus finansuojamos iš pritrauktų projektinių lėšų. Projektinis finansavimas vertinamas kaip esminis papildomas finansinių išteklių šaltinis, sudarantis galimybes plėtoti studijų, taikomojo mokslo, meno veiklas, diegti inovacijas, modernizuoti infrastruktūrą bei stiprinti institucijos tarptautiškumą.

Projektinių lėšų panaudojimas leis lanksčiau reaguoti į išorinius finansavimo šaltinius – nacionalines ir tarptautines programas, fondus bei partnerystes, taip pat efektyviau planuoti investicijas, nedidinant finansinės naštos pagrindiniam biudžetui. Toks finansavimo modelis sudaro prielaidas subalansuotam institucijos finansų valdymui, didesniam finansiniam atsparumui bei ilgalaikiam veiklos tvarumui.

Išsami Kolegijos Strategija, apimanti situacijos analizę, detalias strategines veiklos programas pateikta Kolegijos vidaus informacinėje sistemoje.