Kauno kolegija žengia į naują veiklos etapą – patvirtinta 2026–2030 metų strategija, nubrėžianti Kauno kolegijos veiklos gaires ateinančiam penkmečiui. Ši strategija pirmą kartą bus pristatyta ir glaustu strategija viename puslapyje (angl. Strategy One Pager) formatu, kuris padės efektyviau komunikuoti kolegijos kryptį tiek Kauno kolegijos bendruomenei, tiek partneriams.

Dr. Andrius Brusokas: „Strategijos parengimas – tik 5 proc. atlikto darbo“

Kauno kolegijos patvirtinta 2026–2030 m. strategija nubrėžia ambicingą ateinančio penkmečio kryptį, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į keturias strategines programas: praktiškos ir tarpkryptinės aukštojo mokslo studijos; tvari taikomojo mokslo ir meno plėtra; organizacinė kultūra, įgalinanti bendruomenę; veiksmingas valdymas, tvari partnerystė ir moderni infrastruktūra. 

Šios keturios strateginės programos nubrėžė gaires penkiems esminiams efekto vertinimo rodikliams: kolegijai tenkanti Lietuvos kolegijų studentų dalis; užsienio studentų, nuo visų priimtųjų į pirmą kursą studentų, dalis; absolventų laida; mokslo straipsnių žurnale, turinčiame cituojamumo rodiklį IF CA JCR ir (ar) Scopus SNIP, dalis; pajamų, tenkančių vienam tyrėjų grupės etatui iš taikomosios mokslo ir meno užsakomosios veiklos, dalis.

„Rengiant strategiją darbas nuolat vyko darbo grupėse, kuriose ir buvo suformuoti 3 strateginiai prioritetai kartu su 4 strateginėmis programomis. Džiugu, kad bendruomenė buvo išties įsitraukusi, aktyviai dalyvavo strategijos rengime, o bendras siekis, kokiais norime būti, atsispindi naujai suformuotoje vizijoje“, – dalinasi Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

Jis atskleidžia, kad strateginių sesijų metu nuspręsta įtvirtinti dar vieną – šeštąją – Kauno kolegijos vertybę – iniciatyvumas. Pasak dr. A. Brusoko, šiandien aukštajame moksle itin svarbu skatinti proaktyvumą ir drąsą veikti, todėl bendruomenė sutarė šią vertybę įtvirtinti kaip vieną iš savo pamatinių veiklos principų.

Aukštosios mokyklos vadovas pažymi, kad visose strateginėse programose taip pat yra integruotos dar dvi dedamosios – tarptautiškumas ir skaitmeninė transformacija: „Neįmanoma nei mokslo, nei studijų, nei organizacinės kultūros ar veiksmingo valdymo formuoti be tarptautiškumo ir skaitmenizacijos aspektų.“

Suvokiant ateities iššūkius, dr. A. Brusokas priduria, kad esminis darbas prasideda tik dabar: „Strategijos parengimas sudaro tik 5 proc. darbo, o likę 95 proc. lieka ją įgyvendinant.“ 

Vizija – tvarus ir pripažintas Europoje taikomųjų mokslų universitetas

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė atskleidžia, kad rengiant 2026–2030 metų strategiją visus metus buvo diskutuojama, ieškoma, analizuojama, siekiama įžvelgti proveržio sritis tiek mokymų, tiek strateginių sesijų metu. Buvo remtasi ir profesionalų pirmą kartą atliktais Kauno kolegijos darbuotojų gerovės, reputacijos tyrimais, o įvairiais aspektais – tiesiogiai ir netiesiogiai – įtraukta visa Kauno kolegijos bendruomenė.

„Kur link eina Kauno kolegija? Labai ryškiai išlaikomas dar prieš penkerius metus suformuotas Kauno kolegijos veiklos kryptingumas – tapti pažangia ir tvaria Europos aukštojo mokslo institucija, puoselėjančia Lietuvos tautinę kutūrą ir tradicijas. Per pasibaigusį strateginį periodą tapus Europos universitetų aljanso nariu, siekiant kokybiniu aspektu tapti tikruoju taikomųjų mokslų universitetu, patikslinta vizija – tapti tvariu ir pripažintu Europoje taikomųjų mokslų universitetu“, – sako dr. I. Stravinskienė.

Ji pažymi, kad patikslintoje misijoje išryškinamos trys svarbiausios veiklos dedamosios, už kurias atsakinga aukštoji mokykla – studijos, mokslas ir poveikis visuomenei, pabrėžiama tarpkryptiškumo stiprinimo svarba: mes, kaip aukštoji mokykla, vykdome mokslo ir meno taikomąja veikla grįstas tarptautines, tarpkryptines aukštojo mokslo studijas, ugdančias profesionalias ir kūrybingas asmenybes, kuriančias vertę regionui ir visuomenei. 

„Siekiame stiprinti, kokybiškai vystyti tai, ką prieš penkerius metus išsikėlėme – tarptautiškumo aspektą tiek studijų, tiek mokslo aspektu, mokslinius taikomuosius tyrimus ir meną, kas keliama jau kaip privalomumas ir nacionaliniu lygmeniu. Vizijos įgyvendinimui suformavome keturias strategines programas, susietas su strateginiais prioritetais, tikslais, uždaviniais, priemonėmis ir rodikliais. Tikrai nepamirštamas ir ne mažiau svarbus tautinis kontekstas – strategijoje skiriamas dėmesys ir pilietiškumo ugdymui, ir tautinės kultūros bei tradicijų puoselėjimui“, – pabrėžia direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai.

Dr. I. Stravinskienė atskleidžia, kad naujas strateginis periodas pirmą kartą pradedamas ir su strategine programa Tvari taikomojo mokslo ir meno ekosistema lydinčiomis penkių atskirų Mokslinių taikomųjų tyrimų vienetų strategijomis. 

„Prieš daugiau nei metus atlikome išsamią kolegijos mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno tematikų analizę, išsiskyrėme koncentruotas mokslo krypčių tematikas, pagal kurias suformuotos tyrėjų grupės. Akademinių padalinių vadovybės ir tyrėjai itin atsakingai bei kryptingai nubrėžė savo veiklos detalesnes strategines kryptis. Labai svarbu strategiškai stiprinti šias grupes, kokybiškai integruoti rezultatus ir į studijas. Kitaip tariant, stiprėti kokybine prasme kaip studijų ir taikomųjų mokslų bei meno aukštajai mokyklai. Tam strategijoje numatėme priemones profesionalaus personalo telkimui, jų karjeros ugdymui bei tinkamos ir pakankamos studijų ir mokslo infrastruktūros užtikrinimui“, – teigia direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. I. Stravinskienė.

Siekiama stiprinti kolegijos vaidmenį visame aukštojo mokslo sektoriuje

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė pažymi, kad naujajame etape siekiama ne tik išlaikyti lyderystę kolegijų sektoriuje, bet ir stiprinti savo vaidmenį visame Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje: „Formuojant studijų strategiją, pagrindiniai iššūkiai paprastai sukasi apie kokybės užtikrinimą ir konkurencingumą. Studijų tikslas – parengti specialistą, kuris būtų kuo geriau pasirengęs įsilieti į labai dinamišką šiuolaikinę darbo rinką.“

Kaip vienus pagrindinių studijų srities prioritetų, J. Bareikienė išskiria studijų praktiškumą ir tarpkryptiškumą. Pasak jos, Kauno kolegija yra viena lyderiaujančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje būtent dėl savo orientacijos į darbo rinkos poreikius ir nuolatinį kontaktą su verslu, o teorija be praktinio pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje vertę praranda labai greitai: „Praktiškumas kolegijoje nėra tik „atliekama praktika“ studijų metu. Tai metodų visuma, persmelkianti visą studijų procesą.“

Pasak direktoriaus pavaduotojos studijoms, šiuolaikinėje darbo rinkoje ribos tarp tradicinių profesijų sparčiai nyksta, todėl tarpkryptiškumas kolegijoje tampa nebe privalumu, o būtinybe. Koleginių studijų esmė, pažymi J. Bareikienė, yra praktinis paruošimas, o realiame darbe problemos retai būna apribotos tik viena sritimi – tarpkryptiškumas suteikia galimybę pamatyti problemą iš skirtingų pusių, ieškoti nestandartinių sprendimų.

„Tarpkryptiškumas yra vienas įdomiausių šiuolaikinio specialistų rengimo elementų, paverčiantis studijas kur kas dinamiškesnėmis. Antra vertus, šiuolaikinės inovacijos irgi gimsta skirtingų sričių sandūroje. Kauno kolegija, vykdydama skirtingas studijų kryptis, mato galimybę tarpkryptiškumui ir tapdiscipliniškumui, jungiant menus su technologijomis, mediciną su vadyba ar IT su dizainu”, – sako J. Bareikienė ir priduria, kad tarpkryptinės studijos kolegijose – ambicingas formatas, reikalaujantis iš dėstytojų pasirengimo dirbti bendradarbiaujant.

„Kitas labai svarbus momentas – skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto įrankių integracija į studijų procesą – šių įrankių naudojimas tampa privaloma studijų dalimi. Studijų individualizavimas ir lankstumas ne mažiau svarbūs kalbant apie studijas, nes didžioji studentų dalis dirba. Didelis dėmesys taip pat skiriamas „viso gyvenimo mokymuisi“, pabrėžiama mikrokredencialų, kurie leistų specialistams greitai persikvalifikuoti ar pagilinti žinias specifinėse srityse, svarba“, – dalinasi direktoriaus pavaduotoja studijoms.

Kitas svarbus aspektas, kurį išskiria J. Bareikienė – tarptautiškumas, kuris apima visas kolegijos veiklos sritis. Kauno kolegijai tapus Europos universitetų aljanso UNINOVIS dalimi, tarptautiškumas, pažymi direktoriaus pavaduotoja studijoms, pereina į aukštesnį lygmenį – visapusišką tarptautiškumą.

„Tai daug daugiau nei tradiciniai studentų ar dėstytojų mainai. Kalbame apie studijų programų anglų kalba pasiūlos plėtrą, dvigubo laipsnio bei jungtinių studijų programų pasiūlos didinimą, studijų turinio ir studijų aplinkos tarptautinimą, naujų metodų, tokių kaip COILS, taikymą, virtualaus mobilumo vystymą. Apibendrinant, tarptautiškumas kolegijoje yra įrankis, kuris „atidaro sienas“ net neišvykus iš auditorijos, suteikiant studentui globalų mąstymą ir praktinius įgūdžius, būtinus šiuolaikiniame pasaulyje“, – pabrėžia J. Bareikienė.

Direktoriaus pavaduotoja studijoms priduria, kad strategijos rengimas „visada pareikalauja bendruomenės susitelkimo, naujų idėjų, ambicingo požiūrio į ateities perspektyvas, o didžiausias iššūkis – pasiekti balansą tarp studijų lankstumo ir akademinės kokybės. Dokumentas parengtas, patvirtintas, kitas etapas – įgyvendinimas, kuris pareikalaus dar didesnio bendruomenės susitelkimo ir atkaklaus darbo.“