Protinę negalią turintys asmenys ilgus metus gyveno globos namuose ir gaudavo institucinę globą. Dabar jie gyvena namuose, kuriuose reikia rūpintis tvarka, gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti ir tvarkyti sodybos aplinką, bendrauti su kaimynais ir t.t. Šie namai neįgaliesiems – jų tikrieji namai, o jie patys – šeima. Viena iš pagrindinių grupinio gyvenimo namų funkcijų – aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tačiau socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad protinę negalią turintys asmenys yra nesavarankiški, neturintys gyvenimo įgūdžių. Todėl labai svarbu jiems padėti priprasti prie naujos aplinkos, prie naujo kambario gyventojo, taip pat – prie visuomenės dėmesio.

Šiai problemai spręsti buvo vykdomas socioedukacinio darbo projektas, kurį organizavo ir įgyvendino Kauno kolegijos Humanitarinių studijų centro Socialinės pedagogikos studijų programos individualių studijų studentė Žaneta Blandienė. Projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį tarp neįgaliųjų ir sveikų visuomenės narių. Projekto uždaviniai: 1. Skatinti ir užtikrinti neįgaliųjų integraciją į bendruomenės  socialinę ir kultūrinę aplinką; 2. Mokyti, skatinti ir aktyvinti neįgaliuosius bendrauti su sveikais visuomenės nariais.

Projekto tikslinė grupė – 9 Kėdainių socialinės globos namų (toliau – Globos namai) paslaugų gavėjai, turintys protinę negalią (6 moterys ir  3 vyrai), kurie buvo atrinkti iš 150 Globos namų gyventojų ir apgyvendinti grupinio gyvenimo namuose. Tikslinės grupės svarbiausias atrankos kriterijus – paties gyventojo noras gyventi namuose kaip šeimoje. Kiti atrankos kriterijai buvo šie: tai turi būti asmenys, turintys protinę negalią; neslaugomi ir neturintys fizinės negalios; panašaus amžiaus; charakterių, pomėgių suderinamumas.

Projekto veiklų apibūdinimas:

  1. Šventinis renginys „Akademijos miesteliui 475“ vyko 2017 m. spalio 27 d. popietę Akademijos miestelio kultūros centro salėje. Renginio metu vietos bendruomenei neįgaliųjų tautinių šokių kolektyvas (vadovė Raminta Matulytė-Šilienė) šoko kelis tautinius šokius. Kaip ir repeticijos metu, taip ir per šventinį pasirodymą, viskas vyko sklandžiai: šokėjai buvo drąsūs ir susikaupę, šokius atliko puikiai. Tai žiūrovams labai patiko, todėl šokėjams nuoširdžiai ir ilgai plojo.
  2. Saugaus eismo valandėlė “Esu saugus – esu matomas” vyko lapkričio 6-ąją, minint Atšvaitų dieną. Grupinio gyvenimo namų gyventojus aplankė Kėdainių policijos komisariato pareigūnė Aušra Pupkutė ir policijos personažas Amsius. Pareigūnė trumpai apibūdino atšvaito reikšmę žmogaus gyvybei, mokė, kaip taisyklingai jį prisegti, kurioje pusėje nešioti ir pan. Kartu su Amsiumi surengė trumpas atšvaito prisegimo varžybas. Vėliau vyko fotosesija. Protinę negalią turintiems asmenims Amsius liko tos dienos ir savaitės pačiu mėgstamiausiu ir laukiamiausiu svečiu.
  3. Išvyka pas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto bitininkystės ūkio bitininką Joną Balžeką. Lapkričio 30 d. gyventojus, socialinio darbuotojo padėjėją ir projekto vadovę savo sodybos kieme pasitiko bitininkas Jonas. Bitininkas labai šiltai ir paprastai pasakojo apie bites, jų gaminamus produktus. Gyventojai įdėmiai klausėsi, kartais net aikčiojo iš nuostabos, kai bitininkas Jonas pasakojo visą medaus gavimo procesą, rodė avilius, leido pabandyti sudėti į jį rėmelius, demonstravo, kaip veikia medsukis. Ir kai pasakojimo pabaigoje bitininkas paklausė, iš kur gaunamas medus, gyventojai atsakė: „iš labai sunkaus ir ilgo bitučių darbo“. Atsisveikinant visi noriai fotografavosi. Atsisveikinant, vienas iš gyventojų pasakė labai nuoširdų palinkėjimą bitininkui: „Mielas bitininke Jonai, linkiu jums ir jūsų bitėms sveikatos. Ir nepamirškit mūsų, pasikvieskit dar. Ir dar linkiu daug medaus ir pinigų“. Bitininkas šypsojosi, sakė, kad laukia gyventojų vasarą, kai bus šilta ir gražu – „tuomet visi galėsime stebėti bitučių darbą“.

Projekto metu pasiekti rezultatai:

  1. Akademijos bendruomenei pristatyti grupinio gyvenimo namų naujakuriai. Gyventojai supažindinti su miestelio kultūriniu savitumu, skatinami dalyvauti visuomeninėje veikloje, organizuojamas jų turiningas užimtumas.
  2. Gyventojai sužinojo, kaip, kodėl reikia nešioti šviesą atspindinčias priemones (atšvaitus) tamsiuoju paros metu; kaip tinkamai pereiti gatvę; kur ir kaip saugiai važiuoti dviračiu. Mokėsi atvirai ir betarpiškai bendrauti su pareigūnu, jį priimti kaip savo draugą, pagalbininką.
  3. Protinę negalią turintys asmenys susipažino su bitininko amatu.

Apibendrinant projekto naudą, galima teigti, kad projektas, pirmiausiai, buvo naudingas pačiai projekto organizatorei, nes jo metu, bendraujant su protinę negalią turinčiais asmenimis, ji išmoko pozityviai vertinti protinę negalią turinčius asmenis, pripažinti savo baimes, priimti iššūkius ir leisti sau pažinti šių žmonių pasaulį, jų savitumą. Taip pat galima teigti, kad įvairių priemonių dėka buvo spartinama grupinio gyvenimo namų gyventojų integracija į miestelio bendruomenę: socialinių darbuotojų teigimu, pastebėtas drąsesnis neįgaliųjų bendravimas su bendruomenės nariais, atsakomybės jausmas naujoje aplinkoje.

 

Parengė Žaneta Blandienė