• Renginiai

    2017 m. sausio mėn.
    P A T K P Š S
    « Gru   Vas »
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031  
  • Socialiniai partneriai

    Kauno kolegija mūsų šalyje bendradarbiauja su apie 250 valstybės kultūros, sporto, technologijų, socialinės plėtros organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų. Nuo kolegijos įsikūrimo užsimezgė ilgamečiai partnerystės saitai su per 200 įmonių. Glaudžiai bendradarbiaujama su švietimo sektoriaus institucijomis – kitomis aukštosiomis mokyklomis, profesinėmis ir vidurinėmis mokyklomis bei darželiais. Kartu su partneriais rengiami bendri mokslo, meno, verslo projektai, vykdoma užsakomoji veikla – dėstytojai kartu su studentais išpildo mokslo, meno taikomuosius tyrimus pagal įmonių poreikius. Įvairioms visuomenės socialinėms grupėms vykdomos socialinės akcijos. Kauno kolegija dėkoja savo rėmėjams ir bičiuliams, suvokiantiems aukštojo mokslo svarbą ir noriai bendradarbiaujantiems įgyvendinant svarbius šiai aukštajai mokyklai ir visuomenei projektus bei veiklas. Kauno kolegija visuomet laukia įsijungiant į veiklą naujų partnerių.

    Apie kompetencijas, bendradarbiavimą,  kokybę  – Kauno kolegijos partnerių mintys:

    Valentina Bereznaja-Demidenko, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė, Medicinos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė:

    Kauno kolegija – mano vykdomų socialinių projektų partnerė: su Socialinio darbo katedra jau ne vienerius metus sėkmingai rengiame socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius mokymus, kolegijos studentai mano darbe atlieka praktiką. Kuomet aš studijavau, organizuojami grupinio darbo, viešųjų pristatymų, debatų, kūrybinių projektų užsiėmimai paskatino mano vidinių resursų atskleidimą, didesnį pasitikėjimą savimi, suformavo lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius, norą palaikyti ryšius su Kauno kolegija.

    Algimantas Astrauskas, UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius, apdovanotas „Privataus verslo lyderio“ nominacija, bendrovė įvertinta „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimu.

    Kokybės samprata priklauso nuo srities, kurioje yra dirbama. Mūsų atveju tai yra įsipareigojimas kokybiškai aptarnauti pacientus. Bendrovė  „Pirmas žingsnis“ yra įsipareigojusi nuolat tobulinti kokybės vadybos sistemą. Kurdami ir gamindami saugius ir klientų poreikius atitinkančius ortopedijos gaminius, atsižvelgiame į Europos Sąjungos direktyvas. Vis dėlto, labiausiai mes esame reiklūs sau ir dėmesingi klientų pastaboms – būtent jų atsiliepimai veda kokybės link.  Mes siekiame pranokti klientų lūkesčius. Geros medžiagos, brangūs įrenginiai, naujos technologijos – dar ne viskas. Manyčiau, daug svarbesnis yra dėmesys žmogui. Kokybės elementai, vedantys į sėkmę, yra geri ir saugūs gaminiai, malonus aptarnavimas ir svarbiausia – geranoriška savitarpio pagalbos atmosfera.

    Esu dalyvavęs kvalifikacinėse komisijose, vertindamas studentų baigiamuosius darbus. Su Kauno kolegijos dėstytojais, absolventais tenka susidurti ligoninėse, sanatorijose, reabilitacijos skyriuose. Bendradarbiavimą su Kauno kolegija, tiksliau su jos kineziterapijos, ergoterapijos specialistais, vertinu itin teigiamai – tai tikrai kompetentingi  žmonės.

    Mūsų įmonė „Pirmas žingsnis“ turi nemažai patirties, bendradarbiaudama su aukštojo mokslo sektoriumi. Džiaugiamės, kad mūsų įmonė yra pripažinta puikia praktinio mokymo baze. Pagrindinis argumentas, kodėl sutinkame dirbti su aukštosiomis mokyklomis, yra abipusė nauda.  Mes naudą matome inovacijų diegimo ir reputacijos valdymo srityse. Pavyzdžiui, aukštosios mokyklos gali pagelbėti tirdamos, įvertindamos naujai suprojektuotą gaminį, parengdamos techninę dokumentaciją. Praktikų metu studentai pasiūlo puikių idėjų, kaip patobulinti gaminius. Mums yra garbė bendradarbiauti, jeigu esame kviečiami dirbti kartu.

    Aukštosioms mokykloms norėčiau palinkėti, kad ruoštų tokius specialistus, kurie labiausiai reikalingi darbo rinkai. Skaudu, kai talentingi žmonės neranda darbo. Linkiu, kad baigęs studijas jaunimas susirastų tinkamiausius ir gerai apmokamus darbus.

    Stasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas:

    Mūsų įstaigoje dauguma darbuotojų yra Kauno kolegijos absolventai. Matau, kaip jie dirba ir šios aukštosios mokyklos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventų kompetencijas vertinu teigiamai. Būdamas Kauno kolegijos Tarybos nariu dalyvauju studijų programų aptarimuose, pristatymuose, vertinu baigiamuosius studentų darbus dalyvaudamas jų gynimuose, egzaminų komisijos darbe.

    Algirdas Gluodas, UAB „Rūta“ direktorius

    UAB „Rūta“ su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetu bendrauja nuo pat jo įsteigimo – 2000-ųjų metų. Tai ypatinga mokykla, perėmusi dešimtmečių tradicijas derinti teoriją ir praktiką. Studentų baigiamieji darbai eksponuojami įmonės šokolado muziejuje, naudojami saldainių pakuotėms, puošia įmonės patalpas. Mus sieja pasitikėjimas vieni kitais. Nieko standartinio, viskas originalu, atlikta su meile, nuoširdžiai ir kartu profesionaliai – taip fakulteto studentų darbus vertina įmonės darbuotojai  ir svečiai. Daugeliui jų sunku net patikėti, kad tai studentų darbai. Šiemet vėl pateikėme pageidavimus kursiniams ir diplominiams darbams. Taip bus ir ateityje. Taigi – programos, vadovai, dėstytojai, studentai… Viską rodo rezultatai – puikūs darbai.

    Algimantas Sakalauskas VšĮ „Meninė drožyba“ direktorius:

    Su Kauno kolegija kartu įvairius projektus rengiame nuo 2009 m. – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetu. Mūsų bendradarbiavimo tikslas – plėtoti švietimo institucijos ir praktinio darbo įstaigos bendradarbiavimą, socialinę partnerystę. Juk prasmingiausia misija – dalintis. Mūsų įmonėje dirba Kauno kolegijos absolventas, šios aukštosios mokyklos studentai atlieka praktiką. Organizavome kūrybinę jaunimo stovyklą VšĮ „Prienų drožėjai“, įgyvendinome projektą „Kūrybos ir bendravimo džiaugsmas“ – kartu su kolegijos studentais vykdėme tarnystės visuomenei misiją – meninės drožybos gebėjimus demonstravome rekonstruodami visuomenės lankytinus kultūros objektus.

    Danutė Mykolaitienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių  rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė                                 

    Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro akademinė bendruomenė naudoja inovatyvius metodus studijų kokybės gerinimui: organizuojamos konferencijos, seminarai, įgyvendinami prevenciniai projektai. Studentai, kurie atliko praktiką  įstaigoje, turėjo galimybę  išreikšti savo nuomonę apie Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro  dėstytojų darbą. Studentai nurodė, kad dėstytojai paskaitų metu taiko informacines technologijas, pateikia naujausią  dėstomo dalyko medžiagą, džiaugiasi dėstytojų kompetencija, gautas teorines žinias puikiai  pritaiko mokomųjų praktikų metu.

    Dalyvaujant baigiamųjų darbų gynimo komisijoje, pastebėta, kad studentai  vertina studentų ir dėstytojų  bendrą akademinę veiklą, pagrįstą diskusijomis, sprendimų ieškojimu. Tokia akademinė veikla leidžia studentams įgyti profesinių ir platesnių socialinių kompetencijų.

    Socialinės pedagogikos studijų programos kokybė  neabejotinai įtakoja  sėkmingą tolimesnę socialinių pedagogų  profesinę veiklą.

    Valdas Trinkūnas, „SPA Vilnius Sana“ generalinis direktorius

    Mūsų įmonėje kokybė suprantama tradiciškai, kaip ir įprasta paslaugų sferoje – tai kliento lūkesčių patenkinimas, jų viršijimas.  Ypatingos filosofijos neturime, tačiau įmonėje galioja gerai visiems žinomas posakis: „Klientas visada teisus“. Mano supratimu, trumpa kokybės formulė būtų tokia – vienas trečdalis priklauso nuo materialinės bazės, infrastruktūros, tačiau dvi trečiąsias vis dėlto lemia įmonės personalas. Žmogiškasis faktorius yra esminis.

    Bendradarbiavimą su Kauno kolegijos Druskininkų skyriumi vertinčiau teigiamai, tačiau vis dėlto pasitempti, augti dar yra kur.  Manyčiau, jeigu skyrius yra regioninis padalinys, jo veikla turėtų labiau atitikti regiono reikmes. Druskininkuose be galo daug darbo vietų, kurios susijusios su sveikatinimo paslaugomis, jaučiamas tokių specialistų stygius. Kodėl Druskininkų skyriuje nerengiami šios srities, pavyzdžiui, kineziterapijos specialistai?  Taip pat atkreiptinas dėmesys į studijų programų turinį ir, aišku, į praktinio mokymo lygį. Jeigu valstybė skiria išteklių teorinėms paskaitoms, kodėl praktinis mokymas paliekamas savieigai? Lietuvoje praktinis mokymas apleistas, šioje srityje yra betvarkė, dažnai praktikos tėra imituojamos, kai studentai stengiasi gauti popierėlį su parašu. Vis dėlto kokybiškas praktinis mokymas iš tiesų kainuoja gana brangiai,  kadangi čia, siekiant kokybės, masinio mokymo organizuoti neįmanoma. Kol į praktikantus bus žiūrima kaip į pigią darbo jėgą, kuri gali atlikti antrarūšius darbus, tol naudos nesulauksime.

    Už jaunų specialistų sėkmę darbo rinkoje yra atsakingi visi: ir valstybė, ir aukštosios mokyklos, ir darbdaviai. Būtina labiau bendradarbiauti ir jungti pajėgas formuojant studijų programas, jas organizuojant ir rūpinantis kartos ateitimi. Kai taip bus padaryta, tada išsipildys mano palinkėjimas – kad prie aukštosios mokyklos durų rikiuotųsi dvi eilės – viena stojančiųjų, norinčių patekti į studijas, o kita – darbdavių, kurie pageidauja įdarbinti čia mokslus baigusius absolventus.

    Pasidalinkite savo nuomone:

    Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
    Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
    Rašykite mums.

    CAPTCHA vaizdas