• Renginiai

    2017 m. sausio mėn.
    P A T K P Š S
    « Gru   Vas »
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031  
  • Kultūros paveldas

    Kultūros paveldas

    Pirmosios Kauno meno mokyklos įkūrėjas – Justinas Vienožinskis

    • J. Vienožinskio menų fakultetas yra įsikūręs Vladimiro Dubeneckio, taip pat suprojektavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros, Vytauto Didžiojo karo muziejus, architektūriniame ansamblyje, pirmosios Lietuvoje Kauno meno mokyklos pastate, kuri įsteigta Piešimo kursų pagrindu 1922 m.
    • Kauno meno mokyklos jos įkūrėjas ir pirmasis direktorius – dailininkas J. Vienožinskis.
    • Mokykla pastatyta buvusios Kauno tvirtovės IX baterijos (1883–1888 m.) teritorijoje, kur 1912–1915 m. buvo keliama Kauno tvirtovės vėliava. Tai pirmasis objektas Kaune, statytas nepriklausomos valstybės lėšomis.
    • Pastato teritorija aptverta tvora, kurią puošia sukurtos skulptorius Vinco Grybo pelėdų statulos.
    • Statinys 2003 m. įtrauktas į Nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą.

    Humanitarinių mokslų ištakos Kėdainiuose siekia Radvilų epochą

    • Kėdainių Jonušo Radvilos studujų centro ištakos siekia didikų Radvilų epochą. Šiame mieste Radvilų rūpesčiu buvo sutelktos pagrindinės švietimo ir kultūros institucijos.
    • Radvilų įsteigtoje gimnazijoje dėstė garsūs Europos mokslininkai. Pėdsakus paliko joje pedagogas ir filosofas Adomas Rasijus, gydytojas ir filosofas Adomas Freitagas. J. Radvila pasikvietė į miestą spaustuvininką Joachimą Jurgį Rhetą, čekų pedagogą Joną Amosą Komenskį. Lituanistinį švietimą vykdė Steponas Jaugelis-Telega, Samuelis Tamašauskas, Samuelis Minvydas.

    Kauno medicinos istorijai svarbus Prano Mažylio vardas

    • Kauno medikų kultūros ir etikos ištakų šaltinis – Kauno bernardinų vienuolynas, o pirmine vienuolyno fundacijos data laikomi 1468 m.
    • Medicinos fakulteto tradicijos pradėjo formuotis 1920 m., kai medicinos profesorius P. Mažylis įsteigė Kaune trumpalaikius akušerių ir dvejų metų trukmės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų kursus. Iki 1940 m. buvo išleista ne viena akušerių ir medicinos seserų laida.
    • Nuo 1941 m. jungėsi ir buvo reorganizuotos įvairios medicinos mokyklos, o 1994 m. P.Mažylio medicinos mokykla pervadinta Kauno aukštesniąja medicinos mokykla, kuri 1994 m. įsikūrė patalpose, esančiose K. Petrausko gatvėje, kur šiandien dirba Kauno kolegijos medikai.

    Soboro projekto autorius gyvenęs viename Kauno kolegijos pastatų

    • Šalia Laisvės alėjos įsikūręs Vadybos ir ekonomikos fakultetas atspindi du istorinius laikotarpius. Statytas XIX a. pabaigoje caro valdžios kaip svarbaus karinės tvirtovės komplekso objektas, o tarpukariu pritaikytas LR Vidaus reikalų ministerijos institucijoms funkcionuoti.
    • Architektūrine prasme tiek pastato išorė, tiek vidaus planinė struktūra gerai išlaikė XIX a. pabaigos neoklasicizmo bruožus.
    • Pastato projektas parengtas 1889 m. Sankt-Peterburge, o pats statinys iškilo 1890 m.
    • 1891 m. šalia pradėta Kauno tvirtovės įgulos Soboro statyba ir manoma, jog šio pastato projekto autorius Konstantinas Limarenka gyveno dabartiniame Ekonomikos ir teisės fakulteto pastate.
    • Kai Lietuvos valstybė perėmė visą valdybos pastatų kompleksą, pastate įsikūrė Valstybinės kontrolės įstaiga. Nuo 1932 m. LR Vidaus reikalų ministerija įkūrė Kauno miesto policijos nuovadą. Nuo 1958 m. pastatas perduotas į Kultūros ministerijos balansą ir atiteko Kauno vidurinei muzikos mokyklai. Vėliau prasideda technikumų laikotarpis.

    Generolo Juozo Godlevskio dvare – kraštotvarkos mokslų pradžia

    • Kraštotvarkos fakulteto, kuris 2013 m. sujungtas su Technologijų fakultetu ir šiandien vadinasi Technologijų ir kraštotvarkos fakultetu, istorija siekia tarpukario nepriklausomos Lietuvos pirmuosius gyvenimo metus, dviejų susijungusių mokyklų nueitą kelią.
    • 1920 m. pakaunėje, Aukštojoje Fredoje, sukilėlių kariuomenės brigados generolo Juozo Godlevskio dvare, įsikūrė sodininkystės ir daržininkystės mokykla, o 1922 m. įkurta Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokykla. Šios mokyklos priklausomai nuo istorijos laikotarpių keltos į įvairias vietas, reorganizuotos, kol susijungė į vieną instituciją, o vėliau tapo Kauno kolegijos dalimi.
    • Įdomu, jog J. Godlevskis 1800 m. nupirko prie Kauno esantį Fredos dvarą, turintį 2 palivarkus ir 28 kaimus. Sėkmingai ūkininkaudamas pastatė dvaro rūmus Išlauže, Linksmadvaryje ir Fredoje, prie pastarojo kaimo statinių suformavo parką su jo inicialus J ir G primenančiais tvenkiniais. Į rūmus vedė žvyruota Kauno-Varšuvos kelio atšaka. Savo lėšomis pastatė bažnyčias Garliavoje, Veiveriuose ir koplyčią Fredos parke.

    Pasidalinkite savo nuomone:

    Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
    Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
    Rašykite mums.

    CAPTCHA vaizdas