• Renginiai

    2017 m. spalio mėn.
    P A T K P Š S
    « Rgs   Lap »
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031  
  • Kaune eksponuojama jungtinė kolegijos fotografų paroda: dar spėsite aplankyti

    Fotografijos MokyklaIki kovo 14 dienos šiuolaikinio meno galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166, Kaunas) pristatoma jungtinė Kauno kolegijos Fotografijos katedros dėstytojų, studentų ir absolventų paroda, simboliškai pavadinta „Fotografijos Mokykla“. Išskirtinę viziją, savitą požiūrį ir aiškų konceptą turinti katedra šį kartą Kauno miesto bendruomenei pristato galutinius fotografijos projektus, sujungtus į vieną ekspozicinę visumą.

    Šiuolaikinio meno galerija ,,Meno forma” prioritetą teikia įdomiems vizualiojo meno projektams, festivaliams, nepamiršdama ir jaunųjų menininkų. Jungtinėje parodoje „Fotografijos Mokykla“ galima išvysti Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentų Brigitos Bučinskaitės, Šarūno Kvietkaus, Karolio Naviko, absolventų Marijos Stanulytės, Paulinos Šalaševičiūtės bei Fotografijos katedros dėstytojų Dovilio Paliuko bei Petro Saulėno meninius projektus.

    „Įvardinti vieną fotografijos mokyklai būdingiausią stilių ar žanrą būtų neįmanoma. Istorine prasme tai dar nėra „mokykla“ ar judėjimas, tačiau visus Fotografijos Mokyklos narius sieja stiprus estetinis suvokimas. Jų kūrybiniai sumanymai yra gerai apgalvoti, išjausti. Darbai įgyvendinami pristatant tematines meninių fotografijų serijas, sukurtas puikiai išmanant fotografines technikas, fotografinių priemonių teikiamas galimybes,“ – teigia Fotografijos katedros vedėjas Petras Saulėnas.

    Suomija. Kaip teigia jaunoji fotomenininkė Brigita Bučinskaitė, mąstydama apie gamtos daromą įtaką Suomijos gyventojams, ji fotografavo tris studentus, kurie buvo paprašyti atsakyti į keletą klausimų, susijusių su gamta. Gauti atsakymai lėmė, kur ir kaip kiekvienas jų buvo fotografuotas, siekiant perteikti individualų jų santykį su gamta. Taip nuotraukose buvo siekiama perteikti ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos, kurį ir galite išvysti Brigitos Bučinskaitės fotografijų serijoje „Ryšys“.

    Suomijos gamtos ypatumus atskleidė ir Šarūnas Kvietkus, pasitelkdamas įrėmintus veidrodžius peizažuose. Nors Šarūno Kvietkaus fotografijose ir nėra žmonių, veidrodžio atspindys simbolizuoja žmogų ir dabartinį modernaus pasaulio atstovo atitrūkimą nuo gamtos.

    „Šiame projekte kabinau įrėmintus veidrodžius gamtos peizažuose. Priežastis, kodėl naudojau veidrodžio atspindžius, yra ta, jog norėjau atskirti, izoliuoti gamtos fragmentą nuo pačios gamtos bendro peizažo visumos, o rėmas dar labiau atskiria atspindėtą fragmentą. Taip veidrodžio atspindys tampa visada besikeičiančiu, dinamišku meno kūriniu bendro peizažo kontekste, o aplink supanti gamta – meno galerija.“ – teigia nuotraukų autorius Šarūnas Kvietkus.

    Privatumas. Karolio Naviko fotografijų serijoje perteikiamas privatumo pažeidimas, norint žiūrovą tiesiogiai paveikti per vaizdus lyg jis atsidurtų fotografuojančiojo pozicijoje, įsibrautų į kito asmeninę erdvę sukeldamas diskomfortą sau pačiam. Iliustravimui sustiprinti fotografuojama naudojant blykstę, taip dar labiau pažeidžiant privačią žmogaus erdvę, o nuotraukos proporcijoms pasirenkamas kvadratas, turintis saugumo, stabilumo, ramybės simbolizmą. „Privatumas“ reikalauja ir principingo išdėstymo, tad ir šį kartą darbai eksponuojami taip, jog sukurtų privačios erdvės įspūdį juos apžiūrinčiam žiūrovui.

    Horizontas. Nida. Fotografijos katedros dėstytojo Petro Saulėno kontaktinis atspaudas jungia septyniolika jūros peizažų. Plona horizonto linija konstruoja tariamą vientisumą. Fotografas ir kamera tėra praeiviai, įamžinantys nueitą kelią vienoje fotojuostoje. Galima išgirsti ryškėjančio horizonto balsą – kaip stabilumo, tikrumo ir dėsningumo pažadą.

    „Regimasis horizontas nubrėžia tam tikrą ribą, kur matymo laukas baigiasi. Bet susitelkimas ties riba, kaip stabilumo užtikrinimu, gali gelbėti sergant jūrlige – kai smegenys gauna prieštaraujančius signalus – akys mato, kad pasaulis yra stabilus, tuo tarpu kūnas, o ypač vestibiuliarinis aparatas, siunčia judančios aplinkos signalus. Horizontas, kaip matymo lauko riba, stabilizuoja,“ – teigia fotografijų serijos autorius Petras Saulėnas.

    Basomis per sielą. Jaunoji fotomenininkė Marija Stanulytė savo fotografijose reflektuoja kelionę ir apnuogina savo sielą objektyvui. Fotografijų serija reprezentuoja tikras emocijas, kuriose pajaučiamas tikras išgyvenimas.

    „Kai keliavau, aš atsistojau ne tik prieš save, bet ir prieš kamerą. Fotografija, kaip ir piligrimystė, veda link pažinimo, kviečia išeiti iš komforto zonos. Kiekvieną kelionės dieną aš atsistodavau prieš kamerą ir nuspausdavau užraktą, kai jausdavausi tikrąja aš. Jei aš keliauju susitikti su savimi, kaip aš galiu fotografuoti turistinius objektus ar į viską žiūrėti dokumentuojančiai. Aš privalau atverti savo širdį ir drąsiai stotis prieš kamerą,“ – savo projekto ypatumais ir gilesniu pojūčiu dalinasi Marija Stanulytė.

    Pirmoji M. K. Čiurlionio dailės galerija. Gintautas Trimakas. Jaunoji fotomenininkė Paulina Šalaševičiūtė pristato visai kitokią ekspoziciją, tarsi suliedama laiko projekcijas į vieną užkoduotą ir šviečiančią visumą. Šio meninio projekto rezultatas – parodos dokumentacija, kuri konstruojama kiekvienoje buvusioje galerijos ekspozicijų erdvėje. Menininkė darė dvi fotografijas: G. Trimako darbo „Pasisveikinimas_Atsakymas (M. K. Čiurlioniui)“ reprodukciją lokacijoje ir šio G. Trimako darbo M. K. Čiurlionio galerijos sintezę. Taip buvo sukurtos, tarpusavyje susijusios keturios fotografijų poros, kurias ir išvysite parodoje „Fotografijos Mokykla“.

    Pasidalinkite savo nuomone:

    Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
    Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
    Rašykite mums.

    CAPTCHA vaizdas